Per gyvenimą bėgau, skubėjau,
Nieks nebarstė takų gėlėmis.
Savo laimę pavyti norėjau,
Tik ji užtrenkė priešais duris...
 
Teko rinktis takelių šimtus
Vietoj trokštamo to – pagrindinio...
Ir akimirkas džiaugsmo retas
Vietoj laimės – vienos! Begalinės...
 
Laikas guodė ir viską užglostė,
Džiūvo ašaros, rimo jausmai.
Pasitinka saulėlydžio uostas –
Paskutiniai šioj Žemėj namai...