Manieji laikrodžiai užbėga,
Todėl nepavėluosiu niekada.
Nukritę lapai lekia paskui
Vėjo skėtį, kažką šnabždėdami
išsirikiavę vorele.
Toks rudeniškas šėlsmas
Laukuos, miškuos ir mumyse.
Vis bandom prieš jį atsispirti,
Paprieštarauti, na kam? – eime drauge.
Lietaus lašai, rudens laiškai,
Ant lango stiklo žodžiais byra
Ir krinta tarsi sodo obuoliai
Į žalią brydę.
Ruduo širdis gelsvai nuspalvina,
Nudažo, net debesys pilki,
Atrodo, švyti geltonai.
Manieji laikrodžiai užbėga,
Todėl nepavėluosiu niekada.
Suspėsiu įsisukt į svaigų
Rudens lapų sūkurį,
Suspėsiu ir išeit.
Galbūt į nežinią, galbūt į kitą būtį,
Kai laikas tam ateis...
Suspėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-23 13:47:20
Geras pasakymas, jog jau "suspėsiu", nes ateina laikas, kada neturi kur skubėti paskui mums tiksintį laiką...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-22 23:24:27
toks ruduo man patinka...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-22 22:10:22
Geltonas ir mielas rudens peizažas.
Niekada nereikia skubėti, o tuo labiau į nežinią.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-09-22 20:29:47
... man – ir Jūsiškio pabaigėlė nuo „Manieji laikrodžiai užbėga...“
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-09-22 15:11:37
Manieji laikrodžiai užbėga - gražiai pasakyta... Toks rudeniškai egzistencinis, bet ne šlapias nuo ašarų eilėraštis...Teisingai pasakyta, kai laikas tam ateis... Suspėsiu. Ir aš, manau, suspėsiu dar padėti tašką
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-22 13:35:20
Rudeninio vėjo ritmu - šviesiai, įtaigiai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-22 10:37:36
rudeniškas šėlsmas, rudens laiškai, užbėgantys laikrodžiai...gražu