Santrauka:
Praeities aidai... Paskutinis apsilankymas prie jūros.
Mintys klajoja, sustingę žodžiai,
Nyku – jaunystės metai dingę,
Laikas užpustė numintus takus...
....................................
Pamario vėjas nešioja smėlį,
Putotos bangos skalauja krantus,
Niūrią padangę žvilgsniu nužvelgi –
Jūra grąžina į netolimus metus...
Tamsūs debesys dengia saulę,
Neleidžia gėrėtis ryškia laida,
Stebi maištaujantį gamtos pasaulį,
Deja, neviltis ir tavoji neganda...
Regi pamarį audrų iškankintą,
Kažin ar išvysi dar šiuos krantus,
Palieki taką praeityje numintą –
Visada širdyje liks brangus...
2008 m. rugpjūtis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-21 07:55:09
...smėlis užpustys takus...lakūnai nesako - paskutinis skrydis - tiesiog jis - kraštinis skrydis...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-20 21:51:47
Laiko smėlyje kiekvienas piešiame savo mandalą, kad ir kokia ji būtų graži, visatos būtis trokšta dar gražesnės
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-20 20:36:58
jautriai, nuoširdžiai, su skausminga gaida.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-20 15:35:13
Taip ir juntamas tas lėtas žingsnis pamariu...