Mintys klajoja, sustingę žodžiai,
Nyku – jaunystės metai dingę,
Laikas užpustė numintus takus...
....................................
Pamario vėjas nešioja smėlį,
Putotos bangos skalauja krantus,    
Niūrią padangę žvilgsniu nužvelgi –
Jūra grąžina į netolimus metus...  

Tamsūs debesys dengia saulę,
Neleidžia gėrėtis ryškia laida,
Stebi maištaujantį gamtos pasaulį,
Deja, neviltis ir tavoji neganda...               

Regi pamarį audrų iškankintą,
Kažin ar išvysi dar šiuos  krantus,
Palieki taką praeityje numintą –
Visada širdyje liks brangus...

2008 m. rugpjūtis