Lyja lietūs,
kaip niekad nelijo,
rodos, amžinas šitas lietus,
rodos, miršta žydėję lelijos,
vėjas žeria ant žemės auksinius lapus.
Rodos, baigiasi visa,
kas tik prasidėjo
ir kas galą jau greitai suras,
rodos, lietūs – graudingi guodėjai
plaukia upėm į amžių marias.
Ir po lašą,
po vieną,
po kitą
jie į jūras audringas sugrįš,
taip danguj, taip gelmėj užrašyta,
net ir ašarų srovę į vieną likimą suriš.
Tegu lyja,
tesrūva galybė
vandenų, debesų ir rasų,
tegu ašaros deimantais žiba
ant pražilusių marių banguotų kasų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-20 18:17:51
Labai puikios eilės.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-20 15:47:39
Daugokai šiemet lietaus. Bet jūsų eilėse jis gražus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-19 23:27:09
Puikiai rašot. Visapusiškai - minties sklandumas, metaforos į temą, o ne nuo lubų ir apskritai gera skaityti.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-19 21:42:47
Gal tai lyja žmonijos ašaromis
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-19 19:09:08
įtraukė tema, gražiai pateikta
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-19 14:35:52
Daug pagarbos lietui, nors šiais metais kažkam žalingas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-19 12:29:48
labai gražios eilės...puikiai pagauta nuotaika
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-09-19 11:02:04
Daugokai šiemet lietaus, todėl ir eiliuojam apie lietų - gražu...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-19 09:31:27
Gražiai apie lietų.