Rudenio lietūs

Lyja lietūs,
kaip niekad nelijo,
rodos, amžinas šitas lietus,
rodos, miršta žydėję lelijos,
vėjas žeria ant žemės auksinius lapus.
Rodos, baigiasi visa,
kas tik prasidėjo
ir kas galą jau greitai suras,
rodos, lietūs – graudingi guodėjai
plaukia upėm į amžių marias.
Ir po lašą,
po vieną,
po kitą
jie į jūras audringas sugrįš,
taip danguj, taip gelmėj užrašyta,
net ir ašarų srovę į vieną likimą suriš.
Tegu lyja,
tesrūva galybė
vandenų, debesų ir rasų,
tegu ašaros deimantais žiba
ant pražilusių marių banguotų kasų.
bitėžolė

2017-09-19 09:08:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-20 18:17:51

Labai puikios eilės.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-09-20 15:47:39

Daugokai šiemet lietaus. Bet jūsų eilėse jis gražus

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-09-19 23:27:09

Puikiai rašot. Visapusiškai - minties sklandumas, metaforos į temą, o ne nuo lubų ir apskritai gera skaityti.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-09-19 21:42:47

Gal tai lyja žmonijos ašaromis

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-09-19 19:09:08

įtraukė tema, gražiai pateikta

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-09-19 14:35:52

Daug pagarbos lietui, nors šiais metais kažkam žalingas

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-19 12:29:48

labai gražios eilės...puikiai pagauta nuotaika

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-09-19 11:02:04

Daugokai šiemet lietaus, todėl ir eiliuojam apie lietų - gražu...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-19 09:31:27

Gražiai apie lietų.