Sudžiovinta vasara
Jau ilsisi
Molinėje vazoje.
Jos šiltą, gundantį aromatą
Vis dar jaučiu savyje...
Dienos trumpėja, tamsėja,
Po lyjančio vakaro skėčiu
Tįsta ištįsta
Juoda nakties uodega....
Rudenėja (atsidūstu).
Prisiminimuos tausoju
Žiogo smuikelę,
Paukštės giesmelę,
Kad tik neištirptų, nepasimestų
Kasdienės būties glėbyje...
Deja...
Jau rudenėja, tikrai rudenėja
Netgi manoj širdyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-20 16:08:09
Ak, tas bejausmis rudenėjimas!
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-20 11:42:34
Taip, vasara nuplauta ir sudžiovinta, o ruduo taip pat murgdo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-19 23:28:18
O Jūs turit savo stilių, jau su niekuo nesupainiosiu.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2017-09-19 15:35:03
,,Po lyjančio vakaro skėčiu" kokia skani metafora. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-19 12:31:08
tikrai rudenėja...jautriai pamintyta