Sudžiovinta vasara
Jau ilsisi
Molinėje vazoje.
Jos šiltą, gundantį aromatą
Vis dar jaučiu savyje...
Dienos trumpėja, tamsėja,
Po lyjančio vakaro skėčiu
Tįsta ištįsta
Juoda nakties uodega....
Rudenėja (atsidūstu).
Prisiminimuos tausoju
Žiogo smuikelę,
Paukštės giesmelę,
Kad tik neištirptų, nepasimestų
Kasdienės būties glėbyje...
Deja...
Jau rudenėja, tikrai rudenėja
Netgi manoj širdyje.