vėtros išverčia sieloj medžius
ir sutemsta danguj mėnesiena
katpėdėlės prie tako nudžius
paukščiai skris į nematomą sieną
vyzdžiuos tvenksis dienų atspindžiai
pasiliksim liūdni lyg apakę
sėlins katės nakty išdidžiai
versis miegui nematančios akys
o užutekiuos žuvys išnerš
lyg apsvaigusios lietui nulijus
nenukirsk paskutinės obels
nenuskink vėlyvosios lelijos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-20 15:52:10
Melodinga ir regima...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-19 14:29:33
Nuostabi lyrika.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-09-19 11:06:24
Eilės, vertos išgirsti - ačiū...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-19 09:39:32
Netekties emocija, bet graži.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-19 09:05:41
Išgirs ir pagirs, tikrai...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-18 20:53:30
įsiklausiau...ačiū... katpėdėlėmis praregėjau
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-18 19:47:37
skamba kaip muzika...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-18 19:42:09
Skaudžiai, jautriai, įtaigiai...