Daugiau neduota žodžių – tos tylos,
kuri iš virpesio būties kadaise gimė,
tegu sniegu, tegu žvaigždėm užklos
visus takus, kelius naktis auksinė.
Dar ne žiema – ruduo per žemę žengia,
ir tu eini, eini kartu su juo,
kada šalna medžius išrengia,
kada danguj delčia – žvaigždžių piemuo.
Ir vakarai ilgi, nebylios naktys,
o kiek po kojom dužusių žvaigždžių,
ir aš bandžiau bent žodžiais žiburį uždegti,
bet tik balsus bekrintančių girdžiu.
O dar, sakai, kalbėk, kaip skauda trapią būtį,
kai žengia ji kaskart aštriu skardžiu,
kai krenta ji it plunksna angelo lengvutė,
kaip neša vėjas ją tenai, kur tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-17 14:13:48
Vaizdingos ir reikšmingos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-16 20:25:36
tokios lengvos ir kartu svarios mintys, spalvos( naktis auksinė.), jausmai(O dar, sakai, kalbėk, kaip skauda trapią būtį)...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-16 18:37:17
Daugiau neduota žodžių - tos tylos,
kuri iš virpesio būties kadaise gimė,
tegu sniegu, tegu žvaigždėm užklos
visus takus, kelius naktis auksinė.
Nuostabu.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-16 17:19:18
Puiki ir prasminga lyrika. Duota , tikrai duota daug , miela bitežole.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-09-16 13:12:10
Labai solidu - kūrybos prasme.