Tarsi per samanas, basa
tipena mano vienuma,
tipena ir nuoskaudas lyg uogeles karčias
lesioja... vis lesioja...
uogelių raudonumo
suviliotoji diena
į miško tylą
lyg į patalus panyra,
kur glaudžias
vakarėjanti vėsa,
kur glaudžias,
kur nereikia slėptis...
ir ten, kur ašarų rasa
į samanas,
į raudonumą
šiltą byra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-16 20:37:36
gėla atskleista rudeniškai...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-16 18:29:39
Ta nelemtoji vienuma viena niekur nenutipena - ji prilipusi lig vantos lapas...
Eilės puikios.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-16 08:38:22
Miela ir nuoširdu, tik gal nereiktų antrojo "kur glaudžias", juk būtų galima pakeisti . Ar ne?