Tarsi per samanas, basa
tipena mano vienuma,
tipena ir nuoskaudas lyg uogeles karčias
lesioja... vis lesioja...
uogelių raudonumo
suviliotoji diena
į miško tylą
lyg į patalus panyra,
kur glaudžias
vakarėjanti vėsa,
kur glaudžias,
kur nereikia slėptis...
ir ten, kur ašarų rasa
į samanas,
      į raudonumą
                 šiltą byra.