Santrauka:
Vergilijus „Eneida“, antroji giesmė, Trojos žlugimas
40 Lydimas pulko žmonių, į priekį visų prasiskverbęs,
Laokoontas antai nuo tvirtovės bėga uždusęs,
Šaukdams iš tolo: „Koks pamišimas, vargšai trojėnai!
Tikite, priešai pabėgo, ir manot – bus be apgaulių
Dovanos kokios danajų? Taip jūs pažįstat Uliksą?
45 Gal šioj medžio pily sulindę slepias achivai,
Gal jie mūrams paimt pastatė prietaisą tokį:
Iš jo galės žvalgyti namus ir sliuogti į miestą,
O gal kitokia klasta. Netikėkite arkliu, trojėnai!
Šis ten ar tas, aš danajų bijau, ir dovaną duotas“.
195 Taip mes patekom į pinkles. Gudraus, klastingo Sinono
Žodžiais šventai patikėjom, ir ašarų dengiamas vylius
Paėmė Dardano sūnus, kurių narsusis Tididas
Nei larisietis Achilas nestengė niekaip įveikti,
Tūkstančiu plaukę laivų ir dešimt metų kariavę.
Albertas Einšteinas:
Begaliniai yra tik du dalykai:
Visata ir žmonių kvailumas.
Bet dėl Visatos nesu tikras.
Gatvė
(Vaikystės pamoka)
Kas tavo — tas mano, —
Įsako Gatvė, —
Jeigu tu sutinki, tai, kas mano (Mūsų ) —
Bus ir tavo.
Grubu, žiauru, bet teisinga.
O juk tu nieko neturi, Gatve,
Išskyrus šaltą, nesvetingą,
Kitų primindžiotą ir prišnerkštą,
Kas rytą šlavėjo nušluojamą grindinį,
Baugias tarpuvartes naktį,
Blizgančias vitrinas, užkaborių dvokiančias paplavas…
Užtat aš esu laiminga, nes esu laisva,
Nes tai visų, ne tik mano,
Aš tave išmokysiu: ką tu turi,
privalėsi viskuo dalintis,
Kaip ir aš — Gatvė pasidalinsiu ką turiu su tavimi...
Turgus
(Likusio gyvenimo pamoka)
Turguje, ant pakylos eilinis Sinonas*(ai),
Visais laikais ir santvarkose paklausus(ūs),
Parduoda idėją(nieką)
Saldžialiežuvyste ir gražbylyste
Nuščiuvusiai ir priblokštai, patikliai miniai.
Niekas (idėja, pažadas) dingsta,
Kai Sinonas(ai) nulipa nuo pakylos,
Turguje vyksta ne žaidimas žodžiais,
O gyvenimas, neturintis nieko bendro su tuo,
Ką pardavė nuo pakylos,
Čia mokama grynais —
Kančia, krauju, neviltimi ir sava gyvybe.
Ar jis — Sinonas(ai) pasiryžęs aukotis savimi
Dėl to, ką tik žadėjo nuo pakylos miniai?
Ar egzistuoja galia (žodžio) be prievartos?
Kokiu galingu įrankiu tampa žodis
Iš gražbylio lūpų, bet ir jis tik įrankis,
Valdomas nematomo lėlininko,
Kurio niekada neišvys ant pakylos minia...
Ar minia (iš)pažįsta Uliksą*?..
Prie ribos, prie slenksčio
(Ligota senatvė)
Odisėjo gudragalvystė ir išmonė,
Laokoonto žinios, Kasandros pranašystės
Nublanksta prieš Sinono(ų) gražbylystę,
Be jo(jų) Trojos arklys taip ir liktų stovėti prie
Mano(mūsų), minios tvirtovės vartų.
O gal tai mano, minios slaptas noras,
Gal to minia(aš) trokštame,
Ką gražbyliai nuo pakylos mums(man) parduoda?..
Iš kur jam žinoti, ko trokšta minia?
Ko trokštu aš?
Jis, Sinonas, irgi minios dalis, tik išskirtinės,
Įvaldžiusios galią…
Mano laisvė neįmanoma be Kito laisvės,
Kaip ir Kito laisvė be mano laisvės,
Be šių sąlygų laukia vergo dalia...
Pinigui, žodžiui, laimei, vilčiai, tikėjimui... pagaliau ir laisvei.
*Uliksas — senovės graikų ir romėnų klastos simbolis.
*Sinonas — žmogus iš niekur, įtikinęs trojėnus į tvirtovę įtraukti medinį arklį,
kuriame buvo pasislėpę graikų kariai.
*Laokoontas — Trojos žynys.
*Kasandrra — pranašautoja, kurios pranašystėmis niekas netikėjo,
nes Dzeusas iš jos buvo atėmęs pranašysčių tikėjimo galią.
2017 09 13
Ražas
2017-09-15 11:51:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-16 21:18:26
Įdomus kūrinys, pasižymintis žmogaus sielos pažinimu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-09-16 11:16:31
Sunkiasvoris tas Niekas, ypač, kai per mąstymą perveda Mąstantis...Puikus darbas - ir istorija, ir nūdiena, ir poezija, ir realybė..
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-15 17:28:55
Įdomūs palyginimai, bet labiausiai patiko Einšteino žodžiai ir autoriaus išmintis...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2017-09-15 16:47:04
Tai faktas: išminties čia daugiau kaip mano pensijoje eurų. Negali žmogus pasakyti, o vis dėlto kiek jos čia? Deja, jau labai nedažnai prie kitų raštų prisėdu.
Būk, drūtas, mielas žmogau!