pasibelstum ir dievui į langus
jei žlibinas rūkas
nebetemdytų žvilgsnio
dalijančio mudviejų laiką
kiaurai sapną pareitum
lyg sniegas
pro praviras lūpas
jei nejustumei pirštų galiukais –
daugiau nebereikia
šito smaugiančio grožio...
kiek laiko taip buvom apakę
vienas kito tamsoj besidaužančiais
liūdesio paukščiais
traukiniai atitrūkę nuo bėgių
galvotrūkčiais lekia
rūko tuneliu
dievui į langus
-------------------------------------------------
o dievas nelaukia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-15 21:00:17
jautriai ir išmintingai
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-15 10:15:38
jautriai apie jausmus.