pasibelstum ir dievui į langus
jei žlibinas rūkas
nebetemdytų žvilgsnio
dalijančio mudviejų laiką
kiaurai sapną pareitum
lyg sniegas
pro praviras lūpas
jei nejustumei pirštų galiukais –
daugiau nebereikia
šito smaugiančio grožio...

kiek laiko taip buvom apakę
vienas kito tamsoj besidaužančiais
liūdesio paukščiais
traukiniai atitrūkę nuo bėgių
galvotrūkčiais lekia
rūko tuneliu
dievui į langus
-------------------------------------------------
o dievas nelaukia