Tuoj vakaras eis dieną pasiimt.
Palangėje – lietaus nuobodūs poteriai...
Iš seno veidrodžio sužiūra moteris,
Ir klausia ji manęs liūdnom akim:
Ko ieškai tu? Praėjusios dienos?
Žvaigždės, kuri vos gimusi užgęsta?
Išėjusio, kuris nenori būti rastas?
Mažos vilties, rusenančios vos vos?
Stebuklų jau seniai nesitikėjau,
Betgi kažkas klebena laukujes duris!
Išnyk iš veidrodžio! Einu atidaryt.
- - - - - - - - - - - - - -
Deja, deja... tai vėl paklydęs vėjas
Ir vakaras, dienos išvest atėjęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-14 19:34:00
Žavingos eilės, kupinos sielos, gyvybės, alsavimo, savitumo.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-14 13:05:50
Taip tikroviškai ir vaizdas tarsi iš filmo...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-13 20:11:20
Puikiai... nėra net ko bepridurti...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-09-13 14:22:23
Puikiai įpintas apsigavimo motyvas!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-13 12:29:10
Gerai sukalta. Tikrai gerai parašyta.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-13 10:52:27
Puikiai,nuskambėjo.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-09-13 10:07:56
Kodėl taip liūdnai? Gal kad ruduo...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-13 09:58:24
sujaudino širdį jūsų veidrodžio moteris...prisitaikiau ir sau, tad priglausiu