Veidrodžio moteris
Tuoj vakaras eis dieną pasiimt.
Palangėje – lietaus nuobodūs poteriai...
Iš seno veidrodžio sužiūra moteris,
Ir klausia ji manęs liūdnom akim:
Ko ieškai tu? Praėjusios dienos?
Žvaigždės, kuri vos gimusi užgęsta?
Išėjusio, kuris nenori būti rastas?
Mažos vilties, rusenančios vos vos?
Stebuklų jau seniai nesitikėjau,
Betgi kažkas klebena laukujes duris!
Išnyk iš veidrodžio! Einu atidaryt.
- - - - - - - - - - - - - -
Deja, deja... tai vėl paklydęs vėjas
Ir vakaras, dienos išvest atėjęs...