Balti alyviniai... balti
Į žemę krinta paskutiniai,
Bet mano taip širdies arti,
Lyg skundas. Vasara, įpynei
Į juos tiek šilumos, vilčių,
Gyvybės žaibą gaivalingą!
Tiek sidabrinių paslapčių
Į obuolį ant delno sninga.
***
Balti alyviniai... balti
Pavasariu pakvipę sodai —
Ir rudenėjančioj vilny
Tu, obelie, šventai atrodai.
Balti alyviniai... balti
Į delnus krinta paskutiniai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-13 12:39:46
Paprastas, trumpas, bet labai jausmingas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-09-13 10:13:49
Po mano langais nuo kaimynės obels byra ir byra, nespėjam suragauti, paskaičiau ir vėl užsinorėjau...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2017-09-13 10:06:09
atvirai ir jautriai
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-13 08:34:40
Toks malonumas skaityti. Lyg sultingas alyvinio kąsnis. Ačiū
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-12 18:09:30
Pritariu visiems žemiau rašiusiems.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-12 16:19:35
toks sodrus paveikslas baltų alyvinių...paskutinių...jautru, šilta, jausminga
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-12 16:18:17
Puikios eilės tam nuostabiam baltam alyviniui...Priminė rudenyje kvapnų gimtinės sodą...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-09-12 15:19:39
Kvapni ir šventa baltų obuolių drama. Ačiū autorei, pasigrožėjau ir pajutau.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2017-09-12 13:23:33
Širdimi rašai, Giedre, Gera širdimi. Ir protui smagu, kad taip gražiai su ja sutaria. O prinokę alyviniai tau pranašauja didelius poezijos turtus ir gerą sėkmę žmogaus dalioje.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-12 12:53:35
Rudeniškai, su skaudžia sopulio gaida, su didele meninės įtaigos galia...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-12 12:46:59
Nustabiai, nero ką bepridurti.