***

Jau šimtą kartų ėjęs,
šimtą kartų grįžęs,
siauru taku ir vieškeliu plačiu,
lig nago juodymo
išsiverčiau aš visas.
Nėra jokių, mielieji, paslapčių.
 
Ir kam gi man, mielieji, jas turėti...
Juk dieną naktį matomas gerai
aš dalinuosi tuo, ką mano klėtin
ir mano sielon neša aitvarai.
 
Jaučiuosi retkarčiais kažkoks sugižęs, –
našta sunkiausia užgula pečius. –
Nors šimtą kartų ėjęs,
tiek pat grįžęs
ir nesuradęs naujo
aš labai kenčiu. 
VladasEigulys

2017-09-07 12:48:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-10-18 12:12:57

Puikus atviras laiškas mums visiems.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-08 22:57:07

Labai mielos eilės. Lauksim naujų.
 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-09-08 22:26:54

Idealiai. Technika, mintis - viskas. Klasiškas rimavimas, ritmas, na, giriu, džiaugiuosi ir... neatsistebiu, kad tiek mažai skaityta. Čia net nėra ką kalbėti, puikiai rašote. Puikiai. Bent jau šitas eilėraštis - super.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-08 15:28:02

prasmingas tas ėjimas...dažniau dalinkitės savo puikia kūryba

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-09-07 22:38:39

Tikrai retai dalinatės mintimis, o mintys gražios

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-09-07 14:28:54

Paslapčių neturite, bet klausimas vis tiktai iškyla...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-09-07 14:23:01

Taip gyvenimiška... Ir gražu.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-09-07 13:46:59

Labai retai dalinatės, o turite kuo.