Kiek rudenių eilėj išsirikiavo!
Su šviečiančiais klevais,
Raudonais obuoliais!
O kiek rugsėjų — ir visi jie tavo,
Atėję dar laukais žaliais, žaliais!
Širdis pilna rudens rimties rasotos,
Dar be šalnų — tiktai lengva migla.
Voratinkliai balti ražienų plotuos
Už smilgų kimba, supas palengva.
Nors gijos baltos plaukuose ir vėjy —
Į širdį mūsų vasara atėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-08 15:43:11
puikus rudens paveikslas, o kad širdy vasara, manau, gerai
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-07 13:47:54
Mintis aiški ir prasminga, bet tenka nesutikti su dviem paskutinėmis eilutėmis...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-07 07:47:26
prie jūros...su taip gražiai nupieštu rudeniu...kviečiu prie jūros
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-07 01:39:10
Sklandžiai. Puikiai suprantu, nes šiek tiek nutuokiu ornitologijoje. Varnos neišskrenda rudenį į pietus. Bet.... tos varnos, kurias matome pas mus žiemą - irgi migrantės. Mūsiškės pasitraukia piečiau, čia atskrenda iš šaltesnių kraštų. Noriu paklaust\; tai gal rudenį atostogausit ir kur nors į Ispaniją ar Graikiją?... :)