Kiek rudenių eilėj išsirikiavo!
Su šviečiančiais klevais,
Raudonais obuoliais!
O kiek rugsėjų — ir visi jie tavo,
Atėję dar laukais žaliais, žaliais!
Širdis pilna rudens rimties rasotos,
Dar be šalnų — tiktai lengva migla.
Voratinkliai balti  ražienų plotuos
Už smilgų kimba, supas palengva.

Nors gijos baltos plaukuose ir vėjy —
Į širdį mūsų vasara atėjo...