rytmetinis
Rodos
nieko
tik medžiai
prie kelio sustojo
tik nutilo
giesmė
praeities angelų
tik prisiglaudė
rūkas
prie veido
ir kojų
o pasauly
be paukščių
be galo
tylu
rodos
nieko
tik vėjas
viršūnėj pakibo
užliūliavęs akis
įsiūbavęs lapus
krenta žodžiai
po vieną
į šnarantį
vidų
lūpom laša
malda
už rudens
stebuklus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-05 20:23:44
taip ramiai, mįslingai...puikiai
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-05 18:26:14
tikrai sulašėjo į širdį...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-09-05 10:49:39
Puikiai, priglausiu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-05 10:05:29
Iškilūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-05 08:39:51
hipnotizuojanti ramuma, ačiū, pasiimu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-05 08:34:21
Lyg ramus lapų kritimas, lyg rudeniškas lašėjimas...