Santrauka:
(skiriu puikiai poetei Jūratei Norvaišienei
ir jos eilėraščiui „Esu kuo esu“ – už įkvėptas mintis...)
Kodėl gimiau žmogum –
ne gluodenu, kurs palei slenkstį šliaužia,
ne liepa, krintančia medaus lietum,
ne kregždute, kuri padangę audžia
ir ne žvaigžde, klajojančia dangum?
Kodėl ne akmeniu gėlėtoj pievoj
ar ryto nekalta rasa,
aš negimiau puta audringoj jūroj,
nei obelim su nokstančia našta?
Gimiau žmogum –
kad širdimi mylėčiau,
sodinčiau liepas lyjančias medum,
kad iš akmens iškalčiau artojėlį,
po obelim sėdėčiau su sūnum.
Kad duočiau vardą tai bedvasei žvaigždei,
lydėčiau ją su mylima dangum,
kad saugočiau nuo vėjo kregždės lizdą,
gyvenimą pajausčiau virpančiu vidum.
-------------
Visi mes po plačiu Visatos skėčiu...
Gimiau savim.
Kitu gimt nenorėčiau –
tiktai pasaulį vainikuojančiu Žmogum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-05 13:36:51
Pamąstymui apie žmogaus atėjimą ir jo vietą po saule... Puikiai...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-05 08:55:25
Taip svarbu ne tik gimti žmogumi, bet juo ir būti...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-04 21:27:55
puiki dedikacija, gražios eilės
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-04 17:49:00
Bet visuomet verta pagalvoti, ar gyvename kaip žmonės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-04 17:39:09
Nors Jūsų eilės yra skiriamos konkrečiai poetei, tačiau šiose nuoširdžiose eilėse yra apie ką pamąstyti ne tik talentingiems poetams, bet ir eiliniams - jokiais talentais nepasižymintiems (pvz. kaip aš).
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-04 17:02:56
Dedikacija, žinoma, maloniai nustebino :)
Ir eilės labai gražios, jautrios... Paliečia esminius žemiškuosius žmogiškuosius dalykus. Ačiū, Rasa.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-04 16:27:35
Iškilmingai... išdidžiai... vainikuojančiai Žmogų