Man žaismingai džiugu pamatyti kaip nuneša skėtį
Vėjas parke prie upės nuo svaigulio dviejų žmonių
Atsirėmus į laimę pro kraštą kuklumo stebėti
Kaip nuslysta diena per bangavimą Tavo plaukų
Tu lengvai sutrinki ir tai dar labiau verčia žavėtis
Nuvilnija abiems ta lemtinga banga tarp minčių
Dieve! Mano žmogau! Ar galėjau aš šito tikėtis
Kad net man bus regėti šį vaizdą kažkaip pavydu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-05 09:52:11
Tas vėjo pagautas skėtis... Taip ir matau... Ir lieka atviri jausmai...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-09-03 08:49:46
Nežinau, kiek čia būtinas pavadinime žargonas, bet man jis truputį kliūva.
Atidžiau tvarkyčiau skyrybą – tekstas to vertas :)
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-02 20:23:27
jaudinantis, tikroviškas jausmo atspindys
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-02 16:42:50
labai gražios metaforos, labai įtaigios eilės