Užpavydėjau

Man žaismingai džiugu pamatyti kaip nuneša skėtį 
Vėjas parke prie upės nuo svaigulio dviejų žmonių 
Atsirėmus į laimę pro kraštą kuklumo stebėti 
Kaip nuslysta diena per bangavimą Tavo plaukų 
Tu lengvai sutrinki ir tai dar labiau verčia žavėtis 
Nuvilnija abiems ta lemtinga banga tarp minčių 
Dieve!  Mano žmogau! Ar galėjau aš šito tikėtis 
Kad net man bus regėti šį vaizdą kažkaip pavydu.
Juodojibagyra