Užpavydėjau
Man žaismingai džiugu pamatyti kaip nuneša skėtį
Vėjas parke prie upės nuo svaigulio dviejų žmonių
Atsirėmus į laimę pro kraštą kuklumo stebėti
Kaip nuslysta diena per bangavimą Tavo plaukų
Tu lengvai sutrinki ir tai dar labiau verčia žavėtis
Nuvilnija abiems ta lemtinga banga tarp minčių
Dieve! Mano žmogau! Ar galėjau aš šito tikėtis
Kad net man bus regėti šį vaizdą kažkaip pavydu.