Juk kartais pelenai dar švyti
Tartum saulėlydžiai miške prasprūdę pro šakas,
Nebejauti dienos artumo –
Nori ją išvyti
Įtikinėdamas save:
Tai kas...
Tai kas...
Ji buvo jau ir tik kita atėjus
Įžiebs tegul ne laužą, o aukštai –
Virš medžių, debesų,
Virš to, ką kažkada jutai –
Tik žiežirbą,
Bet dvasioj Prometėjo.
Ir neužges,
Nors bus galbūt tokia mažytė,
Kad niekas niekada nepamatys.
Tačiau atgims viltis,
Liks nemari viltis...
.......................................................................
Juk kartais pelenai dar švyti...
2017 rugpjūčio 28 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-28 15:36:54
Puikios, nemarios eilės, kaip ir tas autoriaus aprašytas pelenų švytėjimas.
Tiesą sakant labai svarbu, kur pelenai yra. Jeigu pelenai yra dar ugniakure, tai švytėjimas yra realus, tačiau jeigu jie jau urnoje, tai galimybė švytėti išlieka tik mylimųjų atmintyje.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-08-28 13:23:28
Įtaigios skrajos mintys.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-28 11:07:25
kaip visada puiki lyrika
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-08-28 09:29:47
Profesionalus metėjas!} Kidalovo, žodžiu}
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-08-28 09:05:24
jautriai ir giliai išjausta emocija.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-28 07:41:06
Jausminga ...AČIŪ...ir vis tik JI yra...ir Žemė apvali