Juk kartais pelenai dar švyti
Tartum saulėlydžiai miške prasprūdę pro šakas,
Nebejauti dienos artumo –
Nori ją išvyti
Įtikinėdamas save:
Tai kas...
 
Tai kas...
Ji buvo jau ir tik kita atėjus
Įžiebs tegul ne laužą, o aukštai –
Virš medžių, debesų,
Virš to, ką kažkada jutai –
Tik žiežirbą,
Bet dvasioj Prometėjo.
 
Ir neužges,
Nors bus galbūt tokia mažytė,
Kad niekas niekada nepamatys.
Tačiau atgims viltis,
Liks nemari viltis...
.......................................................................
 
Juk kartais pelenai dar švyti...
 
2017 rugpjūčio 28 d.