Naktis

Mes girti nuo saulėlydžio purpuro vyno,
jį iš vakaro taurių ragavom gilių,
mus žaros spinduliai mirtinai apsvaigino —
grimzdom švelniai delnuos Visatos gelmių.

Ir po to kas gi buvo, jau nieks nebežino,
kur mus kvietė išplaukti mėnulio ragu,
kai dangus, debesy žvaigždeles prigesinęs,
mus išsivedė tyliai žvaigždėtu taku.

Dar pabūki, naktie, nesutirpk ryto saulėj,
dar paliekit, žvaigždynai, mums rojaus giesmes,
ši naktis užburta — spindulys mano saujoj
gal slaptin amžinybės mūs širdis nuves.

Kas gyvenimas, kas jo prasmė, mano meile,
kas atspės, kažin kas, be tavęs, ar supras?
bitėžolė

2017-08-27 13:40:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-08-28 15:26:16

Svaigus sonetas :)

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-28 12:40:07

Nuostabus sonetas nakčiai.
Svarbiausia, kad supranta gyvenimo prasmę šalia esantis mylimas žmogus. o kitiems nebūtina suprasti.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-08-28 09:13:46

liejasi jausmų vynas. jautru.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-08-28 00:58:28

Jau pirmos dvi eilutės apsvaigino. :) Kur ten suprasi, jei taip apsvaigsti... :(

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-08-27 17:14:24

Svaiginantis saulėlydis... Ir nugirdė, ir išplukdė mėnulio ragu...
Gražus, romantiškas sonetas.
 

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-08-27 14:37:06

O naktie naktie, visus įsimylėjėlius glaudi,
Uždengus šydu paslapties šventos,
Tava globa tokia  tyra, tokia tyli,
Kaip  skleidžias rožės žiedas mudviejų delnuos.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-08-27 14:12:57

Švelnus ir jausmingas sonetas