Mano dienos švelniai išblyško,
Nebeliko mąslios praeities,
O paletė tiško vis tiško,
Vyzdžiai gėrė nektarą nakties.
Išbarsčiau aš rasotus perlus,
Rytas aušo—krislas vilties,
Susirink juos į savo delnus
Nepaklydęs geisme pilnaties.
Bučinys švelniai lūpas nutvilkė—
Ilgesys lyg sunki našta,
Rūkas tvenkias alkūnės linky,
Aš aguona vėjo piešta.
Bėga laikas, laikrodžiai tiksi,
Samsto laumės kerus dienų,
Tu čia vienas , žinau neliksi,
Pasitikti tavęs einu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-08-28 10:38:55
Tu čia vienas žinau neliksi, pasitikti tavęs einu. mielos eilės.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-08-27 14:24:25
Mano dienos švelniai išblyško,
Nebeliko mąslios praeities.
O paletė vis tiško ir tiško,
Vyzdžiai gėrė nektarą nakties.
Įtaigi ir stipri eil. pradžia...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-27 12:05:19
Nuoširdumas, švelnumas skamba eilėse.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-27 09:02:31
Moteriškumu ir švelnumu padvelkė
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-08-26 23:56:15
Gerai, bet galit ir geriau. Nors iš tiesų viename lygmenyje arba tik aukščiau niekas nerašo, nesu matęs :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-26 23:00:40
taip šviesiai ir šiltai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-08-26 21:40:23
nuostabios eilės