Būna gandrų sugrįžimo diena,
Būna naktis – kada išskrenda.
Tiktai akimirka ši – per trumpa –
Griežia žiogai pievų mišparam...
Ir atsidūstam giliai nejučia –
Ach, jau ir vasara baigės...
Kyla virš ežero rūko dvasia,
Krenta į pražūtį žvaigždės.
Stebimės vėl – vieną rytą nėra
Varpas brandinusio lauko.
Smeigia ražienom į širdį gėla –
Gal nesuprantame daug ko...
Ima rugsėju kvepėti plaukai,
Rudeniu pildos krūtinės.
Būna diena, kada grįžta gandrai,
Būna „sudie“ paskutinis...
2017 m. rugpjūčio 16 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2017-08-25 22:45:55
Gera minties linija. Ši autorė gali parašyti ir labai gerą tekstą - yra tokia savita poetinė pajauta.Šito eiliaus sunkoka eufonija. Laukiam naujų tekstų.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-08-25 09:43:26
Būna diena, kada grįžta gandrai,
Būna „sudie“ paskutinis...
Puikiai sudėta... Ir kodėl gi vasara visada per trumpa?... :(
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2017-08-24 18:04:49
Liūdesio kupinos eilės, bet mielos ir giliai į širdį smeigiančios.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-24 12:12:11
Liūdesys ir džiaugsmas visada lydi mus, o pasirinkimas paprastas ir visiems žinomas...
Gražios eilės, nors gandrai ir nutolsta...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-24 10:40:03
labai graži eilutė Ima rugsėju kvepėti plaukai...puikios eilės
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-08-24 08:40:27
mielos ir liūdnokos eilės.