Būna gandrų sugrįžimo diena,
Būna naktis – kada išskrenda.
Tiktai akimirka ši – per trumpa –
Griežia žiogai pievų mišparam...
 
Ir atsidūstam giliai nejučia –
Ach, jau ir vasara baigės...
Kyla virš ežero rūko dvasia,
Krenta į pražūtį žvaigždės.
 
Stebimės vėl – vieną rytą nėra
Varpas brandinusio lauko.
Smeigia ražienom į širdį gėla –
Gal nesuprantame daug ko...
 
Ima rugsėju kvepėti plaukai,
Rudeniu pildos krūtinės.
Būna diena, kada grįžta gandrai,
Būna „sudie“ paskutinis...
 
2017 m. rugpjūčio 16 d.