Ak, paliaukite, žodžiai, srovėję –
tik vieni jūs mums likot kalti –
mes gyvenimą mainėm į vėją,
barstėm perlus, o rinko kiti.
Mes norėjom nuskęsti lyg jūroj
vienas kito svaigiam kuždesy,
mus akimirkos nešė ir būrė,
rinkom žiedus svajonėj basi.
Degė laužas ir aukuras plieskės,
mums liepsnojo po kojom naktis,
neišdrįsom tik saulės paliesti,
kai žvaigždynai užmerkė akis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-08-23 22:11:09
Žodžiai... Būna – su vienokiais įsigyjam kaltę, su kitais ją išperkam...
Nuoširdu, jausminga.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-23 20:20:05
Kai panašiu ritmu dvi širdys plaka, tada būna labai vaizdingos ir mielos eilės.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-08-23 20:17:39
...stipriai ir nuoširdžiai skamba...tyra melodija...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-23 20:16:38
puikios eilės, jausmingai, jaukiai, jautriai
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-08-23 18:03:33
Ak, tu macnas pone, ritmas tas pats, o lyrikas kitas!
Ar čia Jūs su kaip lietum susitarę?...