Santrauka:
Tiek metų atgalios galėjai leisti sau ir pasvajoti...
Vilties lašeli švelnus,
neišnyki su saulės spinduliu šiltu,
verčiu kalendoriaus tylius lapus,
kada užklysi, kokiu metu?..
Laukiu ryte, vakare
paguodai sielos gelmėms,
jaučiu, esi visai šalia,
tik nepalieti savom prasmėm.
Gal rasos lašas trapus,
saulei palytėjus, dingsti glėbyje,
dalinkimės laime perpus –
nepasiliksiu visko savyje.
Trūksta tavo vėsios gaivos,
minties gijoms šaltinio skaidraus,
nepaliki sielos niūrios –
tu gabalėlis giedro dangaus.
Kodėl nekrenti su lietumi
ar nepasirodai tylioje naktyje –
aš visada tikiu tavimi –
neišnyksi žvaigždžių kelyje?..
2005 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-18 20:52:59
kaip nuoširdžiai ir viltingai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-18 10:36:13
Patiko toks kalbėjimas
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-18 08:30:27
Taip romantiškai gražu...tu gabalėlis giedro dangaus...ech...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-18 08:20:31
Dalinantis laime - lieka galimybė neišnykti be pėdsakų.
Viltis - geroji fėja, tebūna visada šalia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-08-18 00:05:16
Va, dabar supratau... :)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-08-17 23:22:10
Tikrai dalinkimės, tai vienintelis kelias nemirti iš meilės bado