Vilties lašeli švelnus,
neišnyki su saulės spinduliu šiltu,
verčiu kalendoriaus tylius lapus,
kada užklysi, kokiu metu?..

Laukiu ryte, vakare
paguodai sielos gelmėms,
jaučiu, esi visai šalia,
tik nepalieti savom prasmėm.

Gal rasos lašas trapus,
saulei palytėjus, dingsti glėbyje,
dalinkimės laime perpus –
nepasiliksiu visko  savyje.

Trūksta tavo vėsios gaivos,
minties gijoms šaltinio skaidraus,
nepaliki sielos niūrios –
tu gabalėlis giedro dangaus.

Kodėl nekrenti su lietumi
ar nepasirodai tylioje naktyje –
aš visada tikiu tavimi –
neišnyksi žvaigždžių kelyje?..

 2005 m.