Jauti, kaip rūkas viršum pievų draikos,
Virš kelio? Saulei vartai atkelti!
Tuoj ji, lyg tik prabudęs mažas vaikas,
Išties rankas į dangų – ar jauti?
Ir stiebsis pakylėta Žemės įsčių,
Nes šiluma ateina iš vidaus,
Kad tu atgal į tėviškę sugrįžtum –
Vėl paragautum pieno ir medaus.
Ir duonos – tos juodos, rupios kasdienės –
Joje įkūnyta namų dvasia,
Nes tu ten niekada nebūsi vienas
Ir jie nebus vieni, nes tu juose.
Gal pasistiebsi virš beržų viršūnių,
Gal – tik virš pienės, gal prispaus akmuo –
Juk nežinai likimo – visko būna...
Žinai tik viena – grįši dar namo.
Tegul tik mintyse, tegul per sapną
Ar vėju, kai papūs gimta kryptim...
.............................................................................
Ir nesvarbu kur būtumei, kuo taptum –
Išsaugosi, ką širdimi lieti...
2017 rugpjūčio 7 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-18 21:01:13
o taip...per sapną dažnai grįžtu namo, tik per sapną...labai labai artima...glaudžiu
Vartotojas (-a): Pelyna
Sukurta: 2017-08-17 13:48:03
Nes tu ten niekada nebbūsi vienas
Ir jie nebus vieni, nes tu juose . Be lietaus nebūtų žolės
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-08-16 14:44:30
teisiog įsibrovė į sielą, priglausiu...
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-08-16 09:39:17
Jaukiai!}
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-16 08:16:45
jautri tema...jautrios eilės...jautrus poetas...būtinai paskaitysiu draugams :)