Mano mintys tarsi svirtys,
Tarsi svėrės, o jas stvėrė
KGB gauja ir seka,
Ir kada pabaigs nesako.
Tie satrapai šlykštūs baisūs,
Ne tik seka – ir kankina.
O už lango noksta vaisiai,
Laisvas vėjas juos nokina,
Kas tik nori, tas juos skina,
O mane – bangom kankina.
Duok jam obuolį, kad jis užspringtų,
Tas, kuris kankinimą įjungia,
Kad purvynan jį teisėsauga sumintų,
Bet kad gyvas liktų ir atmintų,
Jog negalima taip šlykščiai kenkti –
Savo auką nereikėjo, niekše, engti.
Vilniuje, 2014.VI.15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...