Aš išeisiu ieškoti skliaute
Paslapties akių ir lūpų.
Svajones šiąnakt žvaigždės mes –
Juk ne kartą – tik žingsnio trūko.
Ir klausysiu, turbūt, vidaus,
Nors ir daug tylos jis talpina.
Tamsoje erškėčiai nuraus –
Ryškios uogos tuščioj dykynėj.
Gal kažkur užsivers langai –
Daug gyvenime atsitiktinių
Žvilgsnių, pėdų... Paleidžiu tai,
Kas dumblu apraizgo krūtinę.
Aš išeisiu, tik grįžt bus sunku,
Nes kišenėse – jūra ir vėjas.
Iš tikėjimo tinklą mezgu,
Negirdėdama, kad išprotėjus...
2017 m. rugpjūčio 12 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-14 12:26:01
Puikus susiliejimas su žvaigždakryčiu ir paslaptingas...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-08-14 11:44:54
Kai kišenėse - jūra ir vėjas, į tikėjimo tinklą gali daug kas pakliūti ( viena varna jau įkliuvo),
o Jūsų eilės su pamąstymais.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-08-14 09:30:35
jausmingas išėjimas, labai patiko...glaudžiu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-14 09:12:55
Pabaiga įspūdinga. Gerai perduotos emocijos
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-14 08:09:29
geras išėjimas...išsivedė, nes išprotėjus :)