Aš išeisiu ieškoti skliaute
Paslapties akių ir lūpų.
Svajones šiąnakt žvaigždės mes –
Juk ne kartą – tik žingsnio trūko.

Ir klausysiu, turbūt, vidaus,
Nors ir daug tylos jis talpina.
Tamsoje erškėčiai nuraus –
Ryškios uogos tuščioj dykynėj.

Gal kažkur užsivers langai –
Daug gyvenime atsitiktinių
Žvilgsnių, pėdų... Paleidžiu tai,
Kas dumblu apraizgo krūtinę.

Aš išeisiu, tik grįžt bus sunku,
Nes kišenėse – jūra ir vėjas.
Iš tikėjimo tinklą mezgu,
Negirdėdama, kad išprotėjus...

​2017 m. rugpjūčio 12 d.