aš apkabinsiu
tave
ne rankomis, o
mintimis
lietui krebždant
pažemėmis
liesiu akis
ir
liesiu pečius
ir
liesiu mintis
ir padangę
liesiu
tol kol
būdamas labai toli
kažkur svečioj
dykumoj
išgirsi
pajusi
mano
kalbančią širdį
kaip lietus
aš tavo smėlių pavirtusią
sielą
ir sielvartą tavo
paversiu
ne laime
ne meile
ne džiaugsmu,
o
ramybe
tokia,
kurios siekia
žmogus
paklydęs pasaulyje
ir ieškantis
tikro
ir mirštantis ne
su baime
o su sauja
Dievo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-13 12:36:09
Iš tikrųjų, mielos eilės...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-08-12 10:41:22
nauja ir netikėta, puikus
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-12 08:52:07
Gaivus eiliukas...kaip tik karštai dienai :)