Ežero bangos supo ir glostė,
Pakrantė pilna vietos žvejų,
Kas kam nuo veido ašarą šluostė,
Kas rūkė, o kas gulėjo basliu.
Viskas mirgėjo, mainės ir keitės,
Lyg karuselė sukos ratu,
Veidai laimingi šypsenas svaidė,
Koks geras jausmas būti vaiku.
Kokie apolonai, kokios veneros,
Užgimė žemėj pačiu laiku,
Gamta motulė tvėrė, sutvėrė,
Nepagailėjo savo jėgų.
Virpėk, širdele, tu jau senelė,
Laikas užleisti vietą kitiems,
Bet dar truputį noriu pabūti,
Gal dar suspėsiu tapti žuvim.
poeta
2017-08-09 21:43:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-10 22:03:15
Nemirtingas (sparnuotas) posakis: "o kas gulėjo basliu".
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-10 08:11:56
nostalgiškai šviesus...baslių ir vaikystėje buvo...ačiū
Vartotojas (-a): kava
Sukurta: 2017-08-09 23:19:47
pats gražiausias tas basliu gulintis :)