Ir kas, sakyk, tau laimės pasagą nukals –
Dievai, likimas ar išėję sūnūs?
Tu pats... Tu pats? Na, gal... O gal
Tos pasagos visai nebūna?
Tiktai mintis, kuri nuskris padebesiais
Paskui jaukumą, švelnų moters šypsnį...
Juk tai svajonėse kadais nešeis
Ir tuo nešėju lig mirties išliksi.
Ir būsi kalvis, juvelyras, rūdkasys –
Net nesvarbu – vis tiek kažkuo tu būsi.
Geriausia tuo, kuo ligi šiol esi –
Truputį akmeniu, truputį vėjo gūsiu.
O laimės pasagą tegul paims kiti –
Juk tavo žirgas net neturi balno,
Jo karčiai plaikstos nuolatos vilty
Ir vėju akmenis ridena tik į kalną...
2017 liepos 28 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-04 22:40:47
Eiles puikios, vaizdingos.
Šiaip tai yra liaudyje yra gerai žinomas posakis, kad kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-08-04 22:20:41
Ir man gera skaityti mintimi ir raiška brandų kūrinį.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-04 22:17:23
Visada malonu skaityti Jūsų kūrybą. Ačiū.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2017-08-04 11:57:27
Nuo pradžios iki pabaigos vientisas, išsamus, jautrus kalbėjimas. Tai autoriaus vidinis bagažas.Gera skaityti Jūsų kūrybą.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-08-04 09:02:42
Iškalningai!}