Apglėbia žvaigždės pilnatį iš lėto,
Jos paslaptingai žvilgčioja langan,
Pradingsta vasaros diena saulėta,
Nutyla varpas skebdavęs din—dan.
Ir vėl tyla, tik obuolys nukrinta,
Tik paukštis krūpteli už obelų,
Dar vis tamsa, palaukėje nešvinta,
Ir taip tylu, taip gildančiai tylu.
Sapnų našta pripildo visą būtį,
O miegas neramus, virš debesų
Jau vaikščioja laukais baikštus rugpjūtis,
Pakyla saulė — širdyje šviesu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-08-04 16:39:55
Vaizdingas rugpjūčio peizažas...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2017-08-04 14:53:55
Jaukus, gamtiškas, rugpjūtiškas :)
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-04 08:06:49
AČIŪ...tokia jauki tyla
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-03 18:20:59
Perskaičiusi, taip ir įpuoliau rugpjūčiui į glėbį.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-08-03 13:00:29
Taip ir girdisi bumbsintys obuoliai sode. Gražios eilės rugpjūčiui.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-08-03 10:55:23
Pakyla saulė—širdyje šviesu...
Apvainikuoja ši eilutė visas negandas... :)