Apglėbia žvaigždės pilnatį iš lėto,
Jos paslaptingai žvilgčioja langan,
Pradingsta vasaros diena saulėta,
Nutyla varpas skebdavęs din—dan.
Ir vėl tyla, tik obuolys nukrinta,
Tik paukštis krūpteli už obelų,
Dar vis tamsa, palaukėje nešvinta,
Ir taip tylu, taip gildančiai tylu.
Sapnų našta pripildo visą būtį,
O miegas neramus, virš debesų
Jau vaikščioja laukais baikštus rugpjūtis,
Pakyla saulė — širdyje šviesu...