Ką tik prisirpusi
 Miško mėlynė,
 Nusišypsojusi beribio dangaus
 Žydrumui,
 Iškilmingai paskelbė
 Viduvasarį.
 Šilto vėjo
 Linguojami pievos
 Varpeliai
 Smagiai suskambo
 Ir pabudino
 Rugiagėlių mėlynąjį
 Žydėjimą.
 Melsvų ežerėlių
Ilgesingos akys
 Vis dar nepavargsta
 Ištikimai gėrėtis
 Vasaros žavesiu ir šiluma.
 Ateik,
 Apsigaubsiu pečius
 Neužmirštuoliu skraiste
 Ir padovanosiu
 Tau bučinį.
 Kvapų kaip rugiagėlė,
 Ežerėlio gaivumo,
Mėlynės saldumo
 Ir karštą – kaip vasarą.