Mėlynoji ištikimybė
Ką tik prisirpusi
Miško mėlynė,
Nusišypsojusi beribio dangaus
Žydrumui,
Iškilmingai paskelbė
Viduvasarį.
Šilto vėjo
Linguojami pievos
Varpeliai
Smagiai suskambo
Ir pabudino
Rugiagėlių mėlynąjį
Žydėjimą.
Melsvų ežerėlių
Ilgesingos akys
Vis dar nepavargsta
Ištikimai gėrėtis
Vasaros žavesiu ir šiluma.
Ateik,
Apsigaubsiu pečius
Neužmirštuoliu skraiste
Ir padovanosiu
Tau bučinį.
Kvapų kaip rugiagėlė,
Ežerėlio gaivumo,
Mėlynės saldumo
Ir karštą – kaip vasarą.