Į tave neša viltys rugpjūčio,
Tamsoje dega žvilgsnis akių,
Aš ir vėl nežinojau, kad pjūtį
Tu išmelsi vaivorų žvilgiu.
Vėl ir vėl dūsta mintys, išsenka
Be vandens artimi šuliniai,
Vien tik tau tiesias ilgesiu rankos,
Skausmas aižėja sieloj giliai.
Susapnuok mano amžiną alkį,
Kai tavęs iškalbingai geidžiu,
Į mane dar bent sykį pažvelki,
Atsakysiu žvilgsniu išdidžiu.
Vėl sugrėbs nušienautus atolus,
Iš paskos pasileis ilgesys,
Aš nebūsiu jau skaudžiai nutolus,
Kol Vakarė naktis užgesys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-08-02 09:28:18
Meilėje išdidumas griaunanti jėga.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-07-31 22:50:35
Priglausiu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-31 20:28:37
Klasika, įtaigus ir užburiantis žodis.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-31 18:38:06
Gražiai nuskambėjo lyrika, o numarinti ilgesį reikia daug pastangų ir laiko...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-07-31 16:40:01
Sakyčiau, nesiprašykite į sapnus, kad ir labai geidžiate - išlikite išdidi iki galo.
Tegul ilgesys pasilieja po pirmo šienavimo, o ne po atolo. Čia viskas yra ge-
rai,tik mano pajuokavimas nevykęs.Ko norėti iš varnos ir dar baltos...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-31 16:35:05
Vėl sugrėbs nušienautus atolus,
Iš paskos pasileis ilgesys,
Kažkur nudegino ties kaklo duobute...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-31 16:00:09
Neužgesinamas ilgesys... ir jo padiktuotos eilės. Gražu.