Į tave neša viltys rugpjūčio, 
Tamsoje dega žvilgsnis akių, 
Aš ir vėl nežinojau, kad pjūtį
Tu išmelsi vaivorų žvilgiu.
Vėl ir vėl dūsta mintys, išsenka
Be vandens artimi šuliniai,
Vien tik tau tiesias ilgesiu rankos,
Skausmas aižėja sieloj giliai.
Susapnuok mano amžiną alkį, 
Kai tavęs iškalbingai geidžiu,
Į mane dar bent sykį pažvelki, 
Atsakysiu žvilgsniu išdidžiu.
Vėl sugrėbs nušienautus atolus, 
Iš paskos pasileis ilgesys, 
Aš nebūsiu jau skaudžiai nutolus, 
Kol Vakarė naktis užgesys...