Santrauka:
Tvarkant senienas atrandi tai, ko negali išmesti, nes tai jautru...
Gimtinė mana – tu arti ir toli:
Apleista, vargana pasitikt negali.
Dirvonuoja laukai, sunykęs sodas,
Mano godos – mano tylūs miškai
Ir užžėlę takai numinti tėvų –
Vingiuoja kelias, nepabūgęs laikų.
Jis driekias į tolius, baluoja smiltis –
Į širdį smelkias prarasta viltis:
Sugrįžt pas tave vaikystės lopšin,
Sūpuotis ežere, gerėtis vilnim.
Niekad neišnyksi iš ilgesio sapnų –
Gyva melodija manų dainų...
Gimtinė mana – tu arti, bet toli –
Kaip norėtum pakeist – negali...
2000 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-08-02 11:14:00
Poetinė švelni nostalgiška meilės iškalba gimtinei.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-31 16:33:59
Ačiū, kad radot ir pasidalinot.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-07-31 16:15:38
Tokios "senienos" turi amžiną vertę...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-07-31 11:05:40
Labai jautriai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-07-30 19:47:08
kokios gražios, skambios eilės gimtinei...puiki "seniena"