Gimtinė mana – tu arti ir toli:  
Apleista, vargana pasitikt negali.
Dirvonuoja laukai, sunykęs sodas,   
Mano godos – mano tylūs miškai     
Ir užžėlę takai numinti  tėvų –    
Vingiuoja kelias, nepabūgęs laikų.  
Jis driekias į tolius, baluoja smiltis –       
Į širdį smelkias prarasta viltis:         
Sugrįžt pas tave vaikystės lopšin,   
Sūpuotis ežere, gerėtis vilnim.      
Niekad neišnyksi iš ilgesio sapnų –          
Gyva melodija manų dainų...         
Gimtinė mana – tu arti, bet toli –              
Kaip norėtum pakeist – negali...

2000 m.