Aš nežinau nei kas esu, nei kur randuosi;
Visatos šiukšlė gal buvau...
Į veną susileidžiu dozę
Ir laimingas gyvenu.
Aš nežinau, kiek žvaigždžių danguj
Ir ką naktim sapnuoja žmonės.
Kasryt tik „kaifą“ gaudau
Ir laimingas gyvenu.
Aš nežinau, kiek metuose dienų,
O valandoj – sekundžių.
Svaigstu nuo savo kvapo
Ir laimingas gyvenu.
Aš nežinau, kam skirtas šis pasaulis;
Kam švirkštą traukiu iš kišenės...
Sparnų nereikia – man duokite pegasą!
Ir laimingas aš gyvensiu.
Aš nežinau, ar verkti, ar man juoktis...
Dar vieną dozę susileidžiu.
Aš ne pamišėlis; aš ne žmogus...
Va, rožinis dangus.
Aš nežinau nei kas esu, nei ką veikiu;
Ir nežinau, kada Mirtis mane pagaus,
Bet dozę vėl leidžiuos
Ir laimingas gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-07-30 14:03:42
Įspirkit kokiam "spintai" į užpakalį, tada sužinosite ne tiktai, kur randatės, bet ir kas esate.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-30 12:58:41
Sunku patikėti, kad nerašanti (-tis) - toks koks save pavaizdavai?...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-07-29 10:20:22
Visatos šiukšlė ieško išeities kelių – tokią mintį supratau.
Tačiau nesiderina plati protavimų (egzistencinių?) skalė ir ta kaifo dozė. Pastarojoje metaforos nesimato. (Beje, kaifo supratimas populiariai subanalintas – tai joks ne rožinis dangus, greičiau pragaras).
Na gerai, bendrą liniją galima įžvelgti, ir šypseną keliantis svaigstu nuo savo kvapo turi logikos, na bet prie ko pegasas...
Ar tikrai prieš rašant apgalvota?
Klaidų neminėsiu (pataisyta), tik šitą: tas randuosi netinka reikšme esu
Randuosi reiškia atsiradimą (pvz., randasi, t. y atsiranda grybai po lietaus)