Kai lijo

Santrauka:
Sukurta, kai vis lijo ir lijo, o širdis ilgėjosi šilumos ir artumo...
Slogūs, sunkūs sapnai nesisklaido laiko tirščiuose,
O už lango vėl  monotoniškai lyja...
Sakyk, mielasis, ar nepavargai nuo lietaus kibių pirštų?
Jie vis žnaibo ir žnaibo mano palaidas mintis,
Skverbiasi gilyn  lig pačios sielos ir ją užtvindo.
Aš pasimetus, pasigendu savy darnos su pasauliu, su visata,
Nežinau, ar tai nuo lietaus ar jis visai niekuo dėtas.
Vėl ir vėl užmerkus akis nematau tavo veido.
Gal ištirpai lietuje ar pasislėpei už mano nesupratingumo?
Pažadėk, kad sugrįši, kai baigsis vasaros lietūs,
O užtvinusi siela sušils ir atsivers laukimui...
Vasara7

2017-07-28 20:24:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-07-30 12:54:04

Tokiam lietui lyjant, tuomet ir miegas neateina, nes nugali mintys...Jos tokios įkyrios - kartu mielos, prasmingos...

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-07-29 08:49:05

Pažįstama :)